Kai kurie žmonės tokius lagaminus išmeta, tačiau mes į juos žiūrime kaip į galimybę sukurti kažką tikrai unikalaus 🙈🤩 Pasitelkę šiek tiek kūrybiškumo, pamirštą lagaminą pavertėme stilingu ir funkcionaliu meno kūriniu! 😍🔥🧳 Pažiūrėkite, kaip šiems vintažiniams lobiams įkvėpėme naują gyvenimą 🤭💪 Rezultatą pamatysite žemiau esančiame straipsnyje 👇
Septintajame dešimtmetyje šie lagaminai buvo laikomi labai madingais. Jie buvo labai paklausūs ir jais buvo galima didžiuotis. Pigios technologijos, kuriomis buvo gaminami lengvi lagaminai, užkariavo pasaulį, ir nebereikėjo kurti didelių, gremėzdiškų lagaminų iš odos ar medžio. Šiais laikais nelengva rasti tokį lagaminą, ypač geros būklės.
Tokį galite rasti interneto svetainėse arba blusų turguje. Kai kurie žmonės juos parduoda kaip vintažinius rekvizitus, o kartais juos pamatysite prie šiukšlių konteinerių, laukiančius, kol juos pasiims kas nors, kam jie reikalingi.
Vieną tokį lagaminą prisimenu kuo puikiausiai. Mano tėtis, grįžęs iš komandiruotės, parsiveždavo jame mandarinų. Prisimenu, kaip namus užpildė saldus mandarinų kvapas. Tais laikais, kai daiktų trūko, tai atrodė kaip mažas stebuklas.
Dažnai apie tai pasakoju savo draugams, ir dabar beveik kiekvienas iš jų man padovanojo panašų lagaminą su mandarinais. Kai tokį pamatau, jis mane sugrąžina į vaikystę, į nespalvotų filmų laikus. Prisimenu tuos tobulus elegantiškų mokytojų ir darbščių žmonių lagaminus. Su tokiu į sostinę atvažiuodavo Frosija, su tokiu pat į kaimą išvažiuodavo ir mokytojas Levčenka. Kaip kas nors galėjo išmesti tokią šeimos istoriją?
Taigi šiandien parsinešiau namo seną lagaminą. Jis turėjo būti prižiūrėtas ir jame buvo saugoma kažkas svarbaus. Jis vis dar puikios būklės – jokių raukšlių, o spynos nepažeistos, be jokių rūdžių. Nusprendžiau šį lagaminą paversti senoviniu staliuku. Tačiau pirmiausia turėjau jį išvalyti ir išplauti.
Jam nudažyti man prireikė trijų dienų. Negalima jo nudažyti iš karto. Pirmiausia nudažiau viršų, o išdžiūvus pirmajam sluoksniui – apačią.
Galiausiai, naudodama volelį, lagaminą pavertžiau tobulai baltu kūriniu. Kaimo šiukšlių krūvoje taip pat radau seną taburetę, todėl panaudojau jos kojas.
Metalines dalis nusprendžiau padengti aukso atspalviu. Tam puikiai pasitarnavo purškiama skardinė. Padengiau lagaminą popieriniais trafaretais ir metalines dalis apipurškiau auksu.
Tą patį padariau ir su kojomis, jų apačiai suteikdama auksinį atspalvį.
Pridėjau baldinės plokštės gabalą, kad būtų galima padaryti stovą, o kojos buvo prisuktos šiek tiek kreivai, kad atrodytų unikaliai. Tada prie stovo pritvirtinau lagaminą ir pripildžiau jį nuotraukų albumais bei kitais daiktais, kurių man kasdien nereikia. Viršuje užteko vietos gražiai vazai, todėl lagaminas tapo stilingu ir akį traukiančiu kambario priedu.
