Diena prasidėjo kaip įprasta. Klara skubėjo ligoninės koridoriumi, laikydama krūvą medicininių dokumentų. Tai buvo trečia jos pamaina iš eilės, nuovargis, rankų dezinfekavimo priemonės ir kavos iš prekybos automato kvapas – visa tai susiliejo į vieną nesibaigiantį srautą. Jos palata buvo paskutinė eilėje, o viduje gulėjo naujas pacientas, atvežtas naktį po avarijos. Vidutinio amžiaus vyras su perrištomis rankomis, silpnas, bet sąmoningas.
Jis atrodė ramus, beveik abejingas. Jo žvilgsnis buvo tiesus, bet pavargęs, tarsi jis būtų viską patyręs. Kai Klara įėjo, jis tyliai linktelėjo.
„Labas rytas, pone Heilai“, – tarė ji, traukdama dokumentus. „Man reikia pasirašyti perkėlimo į kitą skyrių dokumentus.“
Jis linktelėjo ir sunkiai pakėlė rašiklį. Jo pirštai drebėjo. Klara, negalvodama, pritraukė stalą ir padėjo jam laikyti dokumentą. Jis pasirašė, iškvėpė ir tyliai padėkojo jai.
„Jūs ne iš čia, ar ne?“ „…“ – paklausė ji, bandydama tęsti pokalbį.
„Ne… Tik prasilenkiu“, – atsakė jis su švelnia šypsena. „Kartais keliai veda kitomis kryptimis, nei planavai.“
Dėl kažkokios priežasties ši frazė jai palietė stygą. Kažkas jo balse skambėjo pažįstamai, bet Klara į tai nekreipė dėmesio. Darbas vyko kaip įprasta – matavo kraujospūdį, tikrino kateterį, keitė tvarsčius. Viskas pagal sąrašą.
Jai išeinant iš kambario, koridoriuje kolegė ją pašaukė:
„Ar žinai, kas čia?“
„Pacientas iš naktinės pamainos. Kodėl?“
„Na, štai ir viskas. Tai tas pats žmogus, dėl kurio prieš šešis mėnesius surinkome pinigų vaikų namams atkurti.“ Architektas, kuris jį suprojektavo, bet pats pateko į avariją pakeliui į atidarymą.“
Klara sustingo. Ji prisiminė tą istoriją – jos jaunesnioji sesuo užaugo tuose pačiuose vaikų namuose. Visas miestas tuo metu kalbėjo apie šį vyrą: jis pastatė vaikų namus savo lėšomis, neturėdamas nė vieno šaltinio.
Ji grįžo į kambarį. Vyras jau miegojo. Ant stalo prie lovos gulėjo rašiklis – tas pats, kuriuo jis pasirašinėjo dokumentus. Klara atsargiai jį paėmė ir staiga pastebėjo ant korpuso išgraviruotą užrašą:
„Tiems, kurie vis dar tiki gerumu.“
