Jos transformacija buvo tokia nepaprasta, kad sunku patikėti, jog ji tokia buvo anksčiau.
Kol kiti svajojo apie karjerą, keliones ar santykius, ji grožį matė kitaip. Ją traukė negyvos tobulybės įvaizdis – lygus, trapus, tikslus, tarsi nulipdytas menininko. Ji buvo įsitikinusi, kad kūną galima „sumodeliuoti“ kaip skulptūrą.
Taip prasidėjo jos kelionė.
Viena operacija sekė kitą:
jos vokai tapo ryškesni, skruostikauliai pakilo, lūpos įgavo fiksuotą, švelnią šypseną, o oda tapo švelniai blyški, tarsi porcelianas.
Pamažu jos veidas vis labiau priminė lėlės kaukę – lygų, simetrišką ir atsiskyrusį.
Kiekviena intervencija jos išvaizdą vis labiau atitolino nuo natūralios žmogaus formos ir artino prie idealo, kurį ji įsivaizdavo.
Ir taip, ji tikrai pasiekė tai, ko siekė.
Tačiau labiausiai stebina tai, kaip ji atrodė prieš visus pokyčius. Daugelis tiesiog negali patikėti, kad moteris senose nuotraukose ir moteris, kokia ji yra dabar, yra tas pats asmuo.
Šiandien ji vadinama žmogumi, kuris „iš naujo atrado save“.
Vieni žavisi jos valia, kiti kritikuoja, o treti tiesiog negali atitraukti akių.
Ji įrodė, kad svajonė gali būti bet kas – ir jei jos įgyvendini, ji tampa realybe.
