Ši komoda kažkada stovėjo mano tėvų namuose – patikimas, kokybiškai pagamintas baldas, tačiau laikui bėgant ji prarado savo vietą renovuotoje erdvėje. Prasidėjus renovacijai, paaiškėjo, kad naujame, moderniame interjere ji atrodo ne vietoje.
Buvo gaila ją išmesti. Ji saugojo istoriją – prisiminimus, pokalbius, visą epochą. Taigi, užuot atsisveikinę, nusprendėme suteikti jai antrą gyvenimą.
Darbai prasidėjo nuo paprasčiausių žingsnių – šlifavimo, gruntavimo ir dažymo. Pasirinkome ramų atspalvį, kuris derėjo prie naujų baldų, ir kruopščiai užtepėme kelis sluoksnius. Auksinius akcentus reikėjo valyti rankomis, tačiau būtent jie suteikė atnaujintai komodai ypatingo žavesio.
Kai viskas buvo paruošta, baldai buvo neatpažįstamai pakeisti. Komoda išlaikė savo praeities charakterį, tačiau dabar atrodė moderniai ir elegantiškai.
Mano tėvai buvo sužavėti. Jie negalėjo patikėti, kad pažįstamas jų jaunystės baldas virto stilingu kambario papildymu. Šis atnaujinimas man priminė, kad kartais seniems daiktams tereikia šiek tiek dėmesio, kad jie vėl spindėtų ir užimtų savo vietą namuose.
