66 metų Larisa nuėjo pas gydytoją, kai skausmas tapo nebepakeliamas. Iš pradžių ji manė, kad tai tik skrandis, amžius, nervai, paprastas pilvo pūtimas. Ji net juokavo, kad valgo per daug duonos ir gal todėl auga pilvas. Tačiau tyrimai, kuriuos paskyrė šeimos gydytojas, viską visiškai pakeitė.
— ponia… — gydytojas dar kartą pažvelgė į rezultatus. — tai gali skambėti keistai, bet rezultatai rodo nėštumą.
— ką? man juk šešiasdešimt šešeri!
— kartais nutinka stebuklai. bet turėtumėte nueiti pas ginekologą.
Ji išėjo iš kabineto visiškai sukrėsta, tačiau kažkur giliai viduje… tuo patikėjo. Ji jau turėjo tris vaikus, ir kai jos pilvas pradėjo augti, nusprendė, kad jos kūnas dovanoja „vėlyvą stebuklą“. Ji jautė sunkumą, kartais net tarsi kažkokį judesį — ir tai dar labiau stiprino jos įsitikinimą.
Ji nenuėjo pas ginekologą. Pasakė sau: „kam? esu trijų vaikų mama, viską jau žinau. kai ateis laikas — nuvažiuosiu gimdyti.“
Su kiekvienu mėnesiu pilvas darėsi vis didesnis. Kaimynai stebėjosi, o ji su šypsena atsakydavo, kad „dievas nusprendė padovanoti jai stebuklą“. Ji mezgė mažus batukus, rinko vardus, net nusipirko mažą lopšį.
Kai, pagal jos skaičiavimus, prasidėjo devintas mėnuo, Larisa pagaliau nusprendė užsirašyti pas ginekologą, kad sužinotų, kaip vyks gimdymas. Ginekologas jau iš pradžių sunerimo, pamatęs jos amžių dokumentuose. Tačiau kai pradėjo apžiūrą, jo veidas akimirksniu išblyško pamačius tai, kas pasirodė ekrane 😨😱
Jis atsitraukė nuo kėdės ir žemu, sunkiu balsu pasakė:
— ponia… jūs nesate nėščia.
— kaip tai nesu nėščia? o tyrimai? o pilvas? o tie judesiai?
— jūsų gydytojas suklydo. testas buvo klaidingai teigiamas. jūsų pilve… yra didžiulis auglys.
Larisa sustingo.
— koks auglys?..
— ponia, jūsų kiaušidėje yra auglys, kurio dydis kaip išnešioto naujagimio. jis augo visus šiuos mėnesius. jis sukėlė „judesio“ pojūtį. ir jis yra skausmo priežastis. vėžys jau metastazavo. situacija labai rimta. reikalinga skubi operacija, chemoterapija… ir mes turime labai mažai laiko.
Moteris išblyško, pasaulis pradėjo suktis prieš jos akis. Ji prisiminė, kaip juokėsi, kaip mezgė batukus, kaip glostė savo pilvą, tikėdama, kad jame auga nauja gyvybė… kai visą tą laiką joje augo mirtis.
— jei būtumėte atėjusi anksčiau — tyliai pasakė gydytojas — galėjome pašalinti auglį. galėjote gyventi dar daug metų. bet praradote brangius mėnesius.
Larisa užsidengė veidą rankomis ir pravirko. Ji suprato baisią klaidą, kurią padarė — patikėjo stebuklu, nepatikrino tiesos, vengė gydytojų.
Dabar ji jau nekovojo dėl vaiko, kurio niekada nebuvo… tik dėl savo pačios gyvenimo.
