Dijoros Petrikonytės ir jos sužadėtinio odontologo Andriaus Jonaičio namuose – ypatinga sukaktis. Jų sūnui Elijui jau vieneri, o pirmojo gimtadienio proga šeima surengė spalvingą šventę, kurioje netrūko balionų, žaidimų, mažųjų svečių ir netikėtų pramogų. Pati Dijora neslepia – sunku patikėti, kaip greitai prabėgo pirmieji sūnaus metai.
Šventę turinio kūrėja pradėjo planuoti maždaug prieš mėnesį, tačiau pagrindinė idėja gimė akimirksniu. Pasirinkta tema „It’s fun to be one“ („Smagu būti vienerių!“), o nemažai dekoracijų mama paruošė savo rankomis. Ji gamino girliandas, klijavo nuotraukų albumus, o vaišių stalą pavertė tikru zoologijos sodu – norėjo, kad mažieji svečiai pasijustų patekę į pasakų pasaulį.
Vaikų laukė animatorė, veidukų piešimas, laikinos tatuiruotės ir burbulų šou, tačiau didžiausią sensaciją sukėlė netikėtai „atgijusi“ karvutė, kurią reikėjo maitinti morkomis bei agurkais. Pramoga įtraukė ne tik vaikus – emocijų neslėpė ir suaugusieji. Tuo metu pats jubiliatas daugiausia dėmesio skyrė balionams ir girliandoms, o balionus savo kalba vadino trumpai – „Ba! Ba! Ba!“.
Dijora pasakojo, kad Elijus per šventę jautėsi puikiai, keliavo iš vienų artimųjų rankų į kitas ir smalsiai stebėjo aplink vykstantį šurmulį. Ypatingas jo ryšys – su vyresniąja seserimi Eila. Vos ši grįžta iš darželio, mažylis tarsi įgauna antrą kvėpavimą, o abu gali dūkti iki pat vakaro. Eila ir per gimtadienį turėjo savo prioritetą – nekantriai laukė torto ir dainavo broliui gimtadienio dainą.
Augindama abu vaikus Dijora vis labiau stebisi jų skirtingais charakteriais. Elijų ji apibūdina kaip ramų, meilų, besišypsantį ir apkabinimus mėgstantį berniuką. Eila, priešingai, namuose demonstruoja gerokai audringesnį ir valdingesnį charakterį. Mama juokauja, kad po vienu stogu auga tikri in ir jang – viesulas ir ramybės uostas.
Motinystė pakeitė ir pačią Dijorą. Anksčiau miegą itin mėgusi moteris dabar naktimis keliasi kone kas valandą, tačiau sako atradusi savyje daugiau kantrybės, nei kada nors tikėjosi turinti. Įprastos šeimos dienos toli gražu neprimena išblizgintų socialinių tinklų kadrų – jose telpa nesibaigiantys skalbiniai, išmėtyti žaislai, vaikų maitinimas, darbai ir vakarinis lakstymas po namus.
Vis dėlto paklausta, kokiu vienu žodžiu galėtų apibūdinti pirmuosius Elijaus gyvenimo metus, Dijora ilgų svarstymų neprireikė. Jai šie metai buvo viena didelė „dovana“ – nepaisant bemiegių naktų, nuolatinio veiksmo ir visiškai pasikeitusios kasdienybės.
