Katažina Zvonkuvienė prabilo apie sunkiausią etapą: „Melavau sau, kad džiaugiuosi gyvenimu“

Katažina Zvonkuvienė atvirai prisiminė laikotarpį, kai scenoje šypsojosi ir dainavo apie meilę gyvenimui, nors viduje jautėsi visiškai kitaip. Didžiausią lūžį atnešė sprendimas nebeslėpti šeimos realybės ir viešai papasakoti apie autizmo spektro sutrikimą turintį sūnų.

Dainininkė pasakojo, kad prieš koncertus ir jų metu bandydavo pati save įtikinti esanti laiminga. Tačiau ilgainiui gyventi su tokiu vidiniu prieštaravimu tapo pernelyg sunku. Tuomet ji nusprendė atvirai pasikalbėti su vyru Deividu Zvonkumi.

Pasak Katažinos, vyras jos nestabdė. Jis paragino žmoną kalbėti, jeigu tai padės pasijusti laisviau. Būtent šio palaikymo jai pakako apsispręsti prieš beveik trejus metus pirmą kartą viešai papasakoti apie sūnų. Dainininkė iki šiol tą pokalbį vadina vienu sunkiausių savo gyvenime.

KATAŽINA NESLEPIA, KAD BAIMIŲ TUOMET BUVO DAUGYBĖ.

Katažina neslepia, kad baimių tuomet buvo daugybė. Ji galvojo apie sūnaus ateitį, svarstė, kaip jis pats užaugęs vertins tėvų sprendimą viešai kalbėti apie jo diagnozę, taip pat nerimavo dėl aplinkinių reakcijų.

Jos atvirumas netikėtai tapo svarbus ir kitai mamai – buvusiai „Pinup Girls“ narei Viktorijai Arlauskienei, kuri taip pat augina autistišką sūnų. Pamačiusi Katažinos interviu, Viktorija jai parašė ilgą palaikymo žinutę. Iki tol moterys artimai nebendravo, tačiau nuo tos akimirkos jų ryšys sustiprėjo.

Dabar Viktorija Katažiną vadina žmogumi, padėjusiu jai atrasti drąsos pačiai prabilti. Abi moterys kartu pristatė Stano sukurtą dainą „Meilė – mano kelias“, kurios vaizdo klipe pasirodė ir jų sūnūs. Katažina pripažino, kad filmavimas berniukams buvo nemenkas iššūkis, todėl galutinis rezultatas jai reiškia itin daug.

Žvelgdama atgal Katažina prisimena, kaip stipriai ją slėgė noras viešumoje rodyti tik gražią gyvenimo pusę. Dabar ji pabrėžia, kad sprendimas kalbėti priklausė tik jų šeimai – jai, Deividui ir vaikams. Viktorija savo ruožtu tikisi, kad atvirumas gali padėti keisti ne jos sūnų, o visuomenės požiūrį į autistiškus vaikus.