🏰 „Pilyse buvo šalta – ir tai reiškia, kad šalta “ ❄️ Viduramžių pilys gali atrodyti romantiškos, tačiau jose gyvenant reikėjo kasdien kovoti su šalčiu. Net didžiuliai židiniai vos pakeldavo temperatūrą virš 15 °C! Žmonės degindavo ištisus medžius, miegodavo su kepurėmis ir kabindavo storus gobelenus, kad tik išliktų šilti. 🔥 Smalsu, kaip jie galiausiai įveikdavo šaltį? Pažiūrėkite, kokią gudrią (ir senovinę!) šildymo gudrybę jie pasiskolino – detalės šiame straipsnyje 👇
Viduramžių pilys buvo statomos ne tik tam, kad apsaugotų kilminguosius nuo priešų – jos taip pat buvo namai, kuriuose nuolat gyveno žmonės. Tačiau kadangi jos buvo statomos iš storo akmens, jose nebuvo lengva išlikti šiltai. Iki XII a. pilyse paprastai būdavo šalta ir nepatogu. Tačiau vėliau šildymo būdai tobulėjo.
XIII ir XIV a. žmonės patalpoms šildyti pradėjo naudoti atvirus židinius ir sienose įmontuotus židinius. Šiuose židiniuose dažnai būdavo loviai anglims ir vamzdžių sistemos. Pradžioje ugnis buvo atvira, ir nors ji teikė šilumą, tačiau norint išlaikyti šilumą didelėje patalpoje, židinio reikėjo beveik kiekvienoje erdvėje – ypač miegamuosiuose ir pagrindiniuose koridoriuose. O jei židinys buvo didelis, ugniai palaikyti prireikdavo ištisų medžių!
Įdomus faktas: net ir dedant visas pastangas, temperatūra daugumoje pilių retai kada pakildavo aukščiau 15 ar 16 laipsnių Celsijaus. Tačiau to meto žmonės tai laikė normaliu reiškiniu.
Velso princo rezidencijoje vien pagrindinėje salėje buvo apie dešimt židinių ir du didžiuliai židiniai. Kiekviename miegamajame paprastai taip pat buvo bent po vieną židinį. Žmonės taip pat naudojo mažus ketaus šildytuvus prie lovų, kad naktį sušiltų.
Buvo ir kitų gudrybių. Ant sienų pakabinti stori gobelenai padėdavo sulaikyti šilumą ir neleisdavo šalčiui skverbtis nuo akmeninių sienų. Šiuo laikotarpiu taip pat buvo išrastos pižamos, šlepetės ir miegmaišiai, kad žmonės miegodami išliktų šilti. Ypač šaltomis dienomis žmonės vengdavo keltis iš šiltų lovų, nebent tai būdavo būtina, ir net priimdavo lankytojus savo miegamuosiuose, kad neprarastų šilumos!
Vėliau žmonės pradėjo naudoti seną romėnų šildymo būdą, vadinamą hipokaustu. Tai buvo didelė krosnis, įrengta rūsyje. Ji įkaitindavo akmenis ir siųsdavo šiltą orą per mažus kanalus ir angas grindyse. Taip šiltas oras patekdavo į viršuje esančias patalpas. Laikui bėgant ši sistema buvo patobulinta – įrengti geresni vamzdynai ir uždaros krosnys.
