„Jos gimė su trimis kojomis ir viena svajone: gyventi atskirai.“ Zitos ir Gitos atskyrimo operacija nustebino gydytojus. Kas įvyko toliau, yra skaudi 💔👭 Pažiūrėkite, kaip jos atrodo šiandien, straipsnyje 👇📸
Zita ir Gita gimė sujungtos dvynios, sujungtos dubens srityje. Jos dalijosi didžiąja dalimi vidaus organų, įskaitant žarnas, lytinius organus ir tris kojas.
Kiekviena turėjo savo galvą, širdį ir rankas. Nuo ankstyvosios vaikystės jos turėjo išmokti gyventi visiškai fiziškai ir emociškai sujungtos.
Būdamos mažos mergaitės, jos priėmė savo būklę su vaikišku nekaltumu. Jos piešdavo trikojes figūras, susiedavo dvi lėles ir net nuplėšdavo „papildomą“ koją, kad jos atrodytų „kaip mes“.
Tačiau augdamos, jos vis geriau suprato savo padėtį. Jos labiausiai norėjo to, ką daugelis laiko savaime suprantamu dalyku: gyventi kaip atskiri asmenys. Nepriklausomybės svajonė tapo jų bendra misija.
Kai mergaitėms buvo 11 metų, gydytojai priėmė gyvenimą keičiantį sprendimą: atlikti vieną sudėtingiausių operacijų savo karjeroje – visišką atskyrimą.
Anksčiau buvo buvę panašių atvejų, bet jų baigtis buvo tragiška. Dažnai viena arba abi dvynės neišgyvendavo.
Zitos ir Gitos operacija truko 12 ilgų valandų. Chirurgai dirbo labai atsargiai, kad atskirtų bendrus organus ir pašalintų trečią koją. Stebuklingai operacija pavyko.
Po operacijos mergaitės turėjo iš naujo mokytis vaikščioti – šį kartą su protezais. Jos baigė mokyklą, pradėjo mokytis užsienio kalbų ir atrado aistrą menui ir amatams.
Tačiau jų kūnams vis dar reikėjo nuolatinės medicininės priežiūros. Jų unikali anatomija ir toliau kėlė iššūkių.
Tada atėjo skaudi netektis: netrukus po operacijos Zita mirė nuo sepsio – sunkios ir staigios infekcijos.
Gita liko viena susidurti su pasauliu. Tačiau ji tęsė gyvenimą – gyveno už jas abi. Po kelerių metų Gita susidūrė su dar viena išbandymu: jai buvo diagnozuotas vėžys. Ji patyrė žarnyno operaciją ir kelis gydymo kursus.
Dabar 33-ejų Gita toliau kovoja – su drąsa, atkaklumu ir gilia meile seseriai, kuri visada bus jos dalis.
