Kai į atokų šiaurinį mišką atvyko tyrėjų grupė, nė vienas iš jų nesitikėjo pamatyti ko nors panašaus. Palydovinėse nuotraukose objektas atrodė tiesiog kaip didelis, netaisyklingos formos ledo darinys. Tačiau mokslininkams pasiekus vietą, paaiškėjo: po storu ledu slypėjo didžiulis lėktuvas, visiškai paniręs į senovinį amžinąjį įšalą, tarsi būtų užšalęs tyčia arba dėl kokios nors neįsivaizduojamos nelaimės.
Orlaivio korpusas atrodė per didelis, kad būtų tipiškas keleivinis lėktuvas. Jo forma, proporcijos ir kampai leido manyti, kad tai galėjo būti eksperimentinis arba karinis modelis, apie kurį niekada nebuvo viešai skelbta. Ant išorinių plokščių nebuvo jokių identifikavimo ženklų – jokių serijos numerių, jokių šalių emblemų, jokių žymėjimų pėdsakų.
Kasimo darbai užtruko kelias dienas: ledas buvo tankus ir daugiasluoksnis, tarsi objektas ten būtų buvęs šimtus metų, o ne dešimtmečius. Tačiau kai mokslininkai pagaliau pasiekė vieną iš įėjimų ir jį atidarė, viduje aptiko kažką, kas visus nutildė.
Pirmas dalykas, kuris juos sukrėtė, buvo puiki vidaus būklė. Sėdynės, panelės, net turėklai atrodė taip, lyg lėktuvas būtų buvęs eksploatuojamas neseniai. Nebuvo jokių potvynio ar senėjimo požymių – tarsi viduje veiktų kažkoks nežinomas išsaugojimo mechanizmas.
Tačiau pagrindinis atradimas jų laukė toliau.
Viduje sėdėjo žmonės. Arba būtybės, labai panašios į žmones. Jie buvo prisisegusi saugos diržais, natūraliomis pozomis, tarsi tiesiog lauktų nusileidimo. Tačiau jų oda atrodė neįprastai lygi ir blyški, o veido išraiškos – keistai ramios. Tyrėjai pastebėjo kai kurių anomalių detalių: vienodą plaukų ilgį, beveik visišką individualių bruožų nebuvimą ir neįprastai lygius veido bruožus.
Labiausiai stebino tai, kad nebuvo jokių irimo požymių. Temperatūra viduje turėjo sunaikinti audinius, bet kūnai atrodė taip, lyg būtų gilaus miego būsenoje.
Kai mokslininkai pasiekė kabiną, jie rado prietaisus, kurie buvo ne tik nepažeisti – kai kurie indikatoriai reagavo į išorinę šviesą ir judesį, nors lėktuvas buvo visiškai be elektros. Atrodė, kad borto sistema vis dar buvo „gyva“, pasirengusi aktyvuoti tam tikromis sąlygomis.
Krovinių skyriuje gulėjo keli dideli nežinomos paskirties konteineriai. Pro mažas permatomas plokšteles buvo galima įžiūrėti siluetus – neryškius, bet akivaizdžiai ne žmonių. Tarsi lėktuvas gabentų kažką, kas turėtų likti paslaptyje.
Nė vienas mokslininkas negalėjo pateikti galutinio paaiškinimo, kas įvyko. Ar tai buvo eksperimentinis skrydis, dingęs prieš daugelį metų? Transportas su nežinoma technologija? Ar tai buvo manipuliacijų pėdsakai, netelpantys į žmonijos istoriją?
Faktas liko faktu: lėktuvas, užšalęs taigos širdyje, negalėjo ten atsidurti atsitiktinai.
Ir kas buvo viduje, buvo pernelyg gerai išsilaikęs… tarsi kažkas ar kažkas planuotų jo pasiimti.
