Vieną rytą žmona išėjo iš miegamojo su giliai įžeisto žmogaus veidu. Priėjo prie vyro, pasiraitojo rankovę ir parodė mėlynai raudoną žymę ant rankos.
— Turime atiduoti tą laukinį šunį į prieglaudą, — drebančiu balsu pasakė ji.
— Kas atsitiko? — paklausė vyras, suraukęs antakius.
— Šiandien ji man įkando. Ir tai ne pirmas kartas. Ji nuolat mane puola. Aš jos bijau. Turime jos atsikratyti.
— Tai neįmanoma. Mes su ja gyvename jau dešimt metų. Aš pažįstu šį šunį ilgiau nei tave. Ji visada buvo rami ir švelni.
— Vadinasi, manai, kad aš meluoju? Pažiūrėk į šitas žymes. Ji man įkando. Ji išprotėjo.
— Ne, tu turbūt ją kaip nors išprovokavai. Gal užmynei ant uodegos ar kažkas panašaus.
— Ne. Ji tiesiog agresyvi, ir tiek.
Vyras negalėjo suprasti, kodėl šuo staiga pradėtų taip elgtis. Jis pažinojo ją daugelį metų: ji buvo pasitikinti, rami, ištikima. Tačiau jis negalėjo visiškai ignoruoti žmonos žodžių — žymės ant jos rankos buvo tikros. Vis dėlto kažkas jam nedavė ramybės. Per daug atkakliai ji norėjo atsikratyti šuns. Per dažnai kartojosi ta pati istorija.
Visą dieną jis mintimis grįždavo prie to pokalbio ir jautė, kad žmona kažką slepia. Norėdamas sužinoti tiesą, jis nusprendė įrengti kamerą virtuvėje. Ten šuo praleisdavo daugiausia laiko.
Vakare, grįžęs iš darbo, jis paklausė:
— Ar ji vėl šiandien tave užpuolė?
— Taip, kaip ir visą savaitę. Rytoj atiduodame ją į prieglaudą.
— Gerai… pagalvosiu apie tai.
Jis užsidarė miegamajame, atsisėdo ant lovos ir įjungė programėlę su kameros vaizdu. Įrašas pradėjo eiti, ekranas sumirgėjo. Jau po kelių sekundžių jis pajuto šaltą šiurpą per nugarą. Įraše šuo iš tiesų staiga puldavo jo žmoną, lodavo, griebdavo ją už rankovės, tampydavo, kandžiodavo.
BET KAI JIS PERSTŪMĖ ĮRAŠĄ ŠIEK TIEK TOLIAU, JAM NET PRITRŪKO KVAPO. ŠUO JOS VISAI NEPUOLĖ BE PRIEŽASTIES… 😨😱
Žmona stovėjo prie viryklės, o priešais ją buvo lėkštė su maistu, paruoštu vyrui. Ji vis nervingai dairėsi aplink. Staiga, tarsi slapta, iš kišenės išsitraukė mažą buteliuką ir kelis kartus jį pakratė.
Šuo iš karto pribėgo, suurzgė ir bandė sugriebti ją už rankos, neleisdamas jai pasilenkti prie maisto.
Moteris atstūmė jį spirdama ir sušnypštė:
— Dink iš čia!
Tačiau šuo, šlubuodamas, vėl puolė, įsikibo dantimis į jos rankovę ir desperatiškai tempė ją nuo lėkštės.
Įraše buvo aiškiai matyti: žmona bandė kažką įpilti į vyro maistą.
VYRAS SUSTINGO. ŠIRDIS PLAKĖ TAIP STIPRIAI, TARYTUM TUOJ IŠŠOKS IŠ KRŪTINĖS. DABAR VISKAS TAPO AIŠKU. ŠUO NEPUOLĖ — JIS SULAIKĖ. JIS JĮ SAUGOJO.
O žmona tai puikiai žinojo. Todėl taip atkakliai reikalavo atsikratyti „pavojingo šuns“.
Kaip jūs pasielgtumėte jo vietoje? Parašykite komentaruose Facebooke 👇
