Pulkininkui Liutaurui Bagočiūnui ir grožio specialistei Giedrei Sinkevičiūtei birželio 26-oji tapo ypatinga gyvenimo data. Liškiavos vienuolyne, artimiausių žmonių apsuptyje, pora prisiekė amžiną meilę ir pradėjo naują bendro gyvenimo etapą.
Jaunavedžiai pasakojo, kad jų istorija prasidėjo visai netikėtai – nuo paprastos žinutės. Tuo metu Liutauras gyveno Estijoje, tačiau dėl pirmojo pasimatymo atvyko į Lietuvą ir pakvietė Giedrę į išvyką po Raudondvarį. Nuo tos akimirkos jų ryšys tik stiprėjo.

Nors abu dirba skirtingose srityse, juos suartino bendros vertybės, meilė gamtai, aktyvus gyvenimo būdas ir pagarba žmonėms. Giedrė prisipažino, kad po ankstesnių gyvenimo patirčių buvo įsitikinusi daugiau nebetekėsianti, tačiau sutikusi Liutaurą greitai suprato, jog būtent su juo nori kurti ateitį.

Savo ruožtu Liutauras negailėjo gražių žodžių žmonai. Jis sakė labiausiai vertinantis jos nuoširdumą, atsidavimą ir kuklumą, o šios savybės jį sužavėjo nuo pat pažinties pradžios.

Piršlybos įvyko praėjus maždaug metams nuo draugystės pradžios. Netrukus po jų pora ėmė planuoti vestuves, o ceremonijos vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai. Liutauras prisipažino, kad Liškiavos vienuolyną buvo nusižiūrėjęs dar gerokai prieš sutikdamas Giedrę ir jau tada svajojo, jog kada nors ten ištars lemtingąjį „taip“.

Šventės organizavime prisidėjo artimi bičiuliai, o viena jautriausių akimirkų tapo netikėta Donato Montvydo dovana. Bažnyčioje atlikėjas be jokio muzikinio pritarimo sudainavo specialią dainą, apie kurią nuotaka nieko nežinojo. Vėliau šventėje prie jo prisijungė ir pats Liutauras – abu kartu atliko kūrinį „Kol vakaras ilgas“, sulaukusį gausių svečių aplodismentų.

Giedrė prisipažino, kad ši staigmena ją itin sujaudino ir tapo viena gražiausių vestuvių akimirkų. O Liutauras, pirmą kartą ryžęsis dainuoti prieš gausų būrį žmonių, juokavo, kad po tokio debiuto galbūt net verta pagalvoti apie dainavimo pamokas.

Po įsimintinos šventės jaunavedžiai leidosi ir į neįprastą medaus mėnesį, dar kartą įrodydami, kad jų meilės istorijoje netrūksta netikėtų sprendimų, bendrų nuotykių ir ypatingų prisiminimų.