Man buvo 12 metų, kai tapau mama žmogui, kuris gimė kaip mano brolis. Tą akimirką aš dar nežinojau, kad tai nebus laikina. Aš tiesiog laikiau jį ant rankų
Man buvo 33 metai, kai tapau laikina globėja kūdikiui, kuris pakeitė visą mano gyvenimą. Aš pati vaikų neturėjau, judėjau vežimėlyje po avarijos ir gyvenau paprastą, struktūruotą gyvenimą. Socialinė
Man buvo 31 metai, kai pirmą kartą gyvenime suabejojau istorija, kurią buvau pasakojusi sau visą vaikystę. Iki tol mano gyvenimas atrodė nuoseklus, logiškas ir paaiškinamas. Aš tiesiog buvau
Man buvo 59 metai, kai mano anūkas atsikraustė pas mane su vienu lagaminu ir pora plastikinių maišų. Jis buvo mažas, liesas, ir labai rimtas savo amžiui. Jam buvo
Man buvo 26 metai, kai tapau mama, ir iki tol maniau, kad žinau viską apie savo gyvenimą. Augau su viena mama mažame mieste, be tėvo, be senelių istorijų
Man buvo 34 metai, kai gyvenimas mane pastūmėjo į vietą, kur niekada nemaniau atsidursiant. Po skyrybų likau su paskola, nuoma ir vaiku, kurį matydavau tik kas antrą savaitgalį.
Kai pradėjau mokymus, galvojau, kad sunkiausia bus fiziniai išbandymai. Ankstyvi kėlimai, ilgos pamainos, nuolatinis nuovargis. Aš klydau. Sunkiausia buvo būti nauja. Būti ta, kuri dar nežino taisyklių, bet
Po skyrybų aš labai bijojau tapti silpna. Mano dukrai tada buvo vos metai. Aš buvau pavargusi, bet dar labiau bijojau, kad kas nors pamatys tą nuovargį. Aš nusprendžiau,
Kai sužinojome, kad laukiamės ketvertuko, pirmas jausmas buvo ne džiaugsmas. Buvo baimė. Gryna, aiški, neapsimetanti. Aš iškart pradėjau galvoti apie pinigus, miegą, sveikatą ir tai, ar sugebėsiu būti
Mes susituokėme 1962 metų pavasarį. Tai buvo paprastos vestuvės mažoje bažnyčioje. Balta suknelė, gėlės iš sodo, keliolika žmonių. Aš buvau labai jauna ir labai bijojau. Ne santuokos —