Rugsėjo 1-oji šiemet Gerdai Žemaitei tapo itin jautri. „TV pagalbos“ gelbėtojos sūnus Nikolas pradėjo naują gyvenimo etapą – pirmą kartą pravėrė mokyklos duris ir tapo pirmoku.
Nikolas mokslus pradėjo privačiame „Erudito“ licėjuje Kaune. Gerda pasakojo, kad renkantis mokyklą itin svarbiu argumentu tapo berniukui jau pažįstama aplinka – kartu su juo į tą pačią mokyklą perėjo nemažai buvusių klasės draugų.
„Jaudulio turbūt būtų dar daugiau, bet jis prieš tai lankė privatų darželį ir net 10 vaikų iš jo buvusios klasės perėjo į „Erudito“ licėjų. Galvojau, kad dėl to bus lengvesnė adaptacija, nes Nikolas toks jautresnis, jam truputį sunkiau prisitaikyti“, – pasakojo ji.
Nors šiek tiek nerimo prieš didžiąją dieną buvo, pats Nikolas į mokyklą žvelgė su noru. Ypač jį džiugino mintis, kad po vasaros vėl susitiks su draugais.
Pasak Gerdos, pirmokui pats faktas, kad jis jau pradeda lankyti mokyklą, suteikia ypatingą jausmą – vaikas pasijunta didesnis. Vis dėlto mama supranta, kad nauja aplinka ir pasikeitusi kasdienybė gali ne tik džiuginti, bet ir šiek tiek gąsdinti.
Renkantis tarp valstybinės ir privačios mokyklos šeimai buvo svarbūs keli dalykai. Nikolas anksčiau lankė dvikalbę ankstyvojo ugdymo mokyklą „Eureka“, todėl norėta išlaikyti panašų mokymosi principą. Ne mažiau reikšmingi buvo mokytojai, saugi aplinka ir jau susiformavusi bendruomenė.
„Man atrodo, kad svarbiausia užtikrinti vaikui saugumą. Jeigu jis jaučiasi saugus, tada jis sugeba geriau sutelkti dėmesį. Jeigu vaikas jaučiasi nejaukiai, arba turi kažkokių baimių, tada ta adaptacija ilga ir viskas būna sudėtingiau“, – savo požiūrį aiškino Gerda.
Į tą pačią klasę perėjo net 10 iš 15 buvusių Nikolo bendraklasių. Jų tėvai taip pat jau pažįsta vieni kitus, todėl G. Žemaitė džiaugiasi, kad sūnų pasitiko ne visiškai nauja aplinka, o jau pažįstamos bendruomenės branduolys.
Mamos teigimu, akademiškai Nikolas pirmai klasei pasiruošęs gerai. Berniukas moka skaičiuoti, skaityti ir rašyti ne tik lietuviškai, bet ir angliškai. Vis dėlto viena sritis Gerdai kelia šiek tiek nerimo.
Ji pastebi, kad dėl ankstesnio dvikalbio ugdymo sūnui anglų kalba kartais sekasi lengviau nei lietuvių. Pasitaiko atvejų, kai Nikolas neprisimena lietuviško žodžio, tačiau puikiai žino jo anglišką atitikmenį. Todėl mama jau svarsto, kad lietuvių kalbai ateityje gali prireikti skirti papildomo dėmesio.
Per vasaros atostogas Gerda sūnaus mokslais pernelyg neapkrovė. Nors keletą kartų jie buvo atsivertę pratybas, mama norėjo, kad prieš prasidedant rimtesniam mokymosi etapui vaikas pirmiausia gerai pailsėtų.
Sūnaus pirmoji Rugsėjo 1-oji Gerdai priminė ir jos pačios mokyklos pradžią. Ji iki šiol puikiai mena pirmąją mokytoją, suolą, pirmąjį skambutį ir jaudulį, kai pirmokus už rankų vedė dvyliktokai.
„Sunku patikėti, kad mano vienas vaikas jau studijas baigė, o kito laukia nauja pradžia. Jaudulio ir ašarų tikrai bus. Vaikas atrodo dar toks mažas, bet negali suvokt, kad jau pradeda eiti į mokyklą“, – emocijų neslėpė ji.
Gerda prisiminė ir vyresniojo sūnaus Marko paskutinę Rugsėjo 1-osios šventę. Į ją mama taip ir nenuėjo – pats Markas nenorėjo, kad ji dalyvautų.
„Man Markas į dvyliktos klasės rugsėjo 1-osios šventę neleido eiti, nes jam atrodė keistoka. Bet kai buvo jo išleistuvės, tikrai buvo jautru – supratau, kaip nenumaldomai bėga laikas“, – prisiminė ji.
Dabar panašios emocijos sugrįžo stebint mažąjį Nikolą. Vienas Gerdos vaikas jau baigė studijas, o kitas tik žengia pirmuosius žingsnius mokykloje. „Ir Nikolo laukia nauja pradžia – tikiuosi, kad jam viskas seksis“, – sūnui linkėjo G. Žemaitė.
